NAUJIENOS

Eksperto įžvalga: kartais dalyviui reikia suteikti ryžto ypatingus savo gebėjimus išnaudoti lėtajam turizmui

VO „Ukmergės rajono vietos veiklos grupė“ kartu su partneriais Tauragės rajono vietos veiklos grupe bei Alytaus rajono vietos veiklos grupe įgyvendindamos projektą „Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose“, kviečia pažinti lėtąjį turizmą ir dalinasi su turizmo sektoriumi susijusių ekspertų įžvalgomis.

Daugiau nei metus trunkantis „Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose“ projektas, artėja į pabaigą – kokie projekto džiaugsmai ir iššūkiai bei kokios ateities perspektyvos kalbamės su projekto vadove Ukmergės rajono vietos veiklos grupės Vietos plėtros strategijos administravimo vadove Rasa Kumetaitiene.

– Kartu su partneriais įgyvendinate projektą „Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose“. Kodėl pasirinktas lėtasis turizmas, o ne kita turizmo forma?
Rengiant teritorinio bendradarbiavimo projektą turizmo srityje, Ukmergės rajono vietos veiklos grupė kartu su Alytaus ir Tauragės rajonų vietos veiklos grupėmis ieškojo sąsajų, kurios galėtų apjungti ne tik 3 skirtingus rajonus – Ukmergės, Alytaus ir Tauragės, bet ir 3 skirtingus regionus – Aukštaitiją, Dzūkiją bei Žemaitiją. Kiekviename rajone buvo pasirinkta po vieną seniūniją, turinčią daugiausia potencialo turizmo srityje: Ukmergėje – Veprių sen., Alytuje – Nemunaičio sen., Tauragėje – Mažonų sen. Šios seniūnijos išsiskiria nuostabia gamta, unikaliu kraštovaizdžiu, kultūros paveldo objektais, įdomiais žmonėmis, turinčiais ką parodyti ir ką papasakoti. Pavargę nuo nuolatinio skubėjimo, pasiilgę lėto gyvenimo, lėto poilsio, lėto maisto, žmonės ieško unikalumo, autentikos. O juk turizmas, kurio metu užmezgamas tikras ir prasmingas ryšys su vietomis, kultūra, paveldu, aplinka, vietiniais žmonėmis yra vadinamas lėtuoju, kurį ir skatiname minėtuose rajonuose.

– Kokią naudą rajono/seniūnijos žinomumui kuria projektas? Ar ji jau pastebima?
Lėtojo turizmo kertinis akmuo yra įdomios, charizmatiškos asmenybės, kurios domina aplinkinius savo kūryba, istorija, autentiškomis paslaugomis, kurios leidžia prisiliesti prie jų gyvenimo kasdienybės ir noriai dalijasi gyvenimiška patirtimi. Kiekviename rajone ar seniūnijoje yra daug įdomių žmonių, vertų dėmesio asmenybių. Dažnai šie žmonės nelaiko savęs nieko ypatingais. Projektas padėjo surasti šiuos išskirtinius žmones, suteikė galimybę juos suburti, artimiau susipažinti tarpusavyje. Padėjo suvokti, kad iš to, kaip šie žmonės gyvena, kuo užsiima ir ką gali pasiūlyti kitiems, galima kurti naujas „lėtas“ prekes ir paslaugas.

Projekto metu seniūnijose atrastos asmenybės, atitinkančios lėtojo turizmo konceptą. Siekiant didinti jų žinomumą, projekto metu apie jas sukurta ir paskleista informacija, kartu padidina ir kiekvienos seniūnijos žinomumą, pritraukia daugiau lankytojų, atveria naujas galimybes bendradarbiavimui ir paslaugų plėtrai. Veprių seniūnijoje jau gimė du nauji projektai, kurių metu du projekto dalyviai planuoja plėsti savo teikiamas paslaugas. Panašių planų turi ir dar du dalyviai, todėl nauda tikrai yra pastebima.

– Kaip sekėsi atrinkti projekto dalyvius?
Rinkome informaciją, ieškojome, lankėme įdomius žmones, kurie vienaip ar kitaip yra žinomi savo seniūnijoje, rajone ar net Lietuvoje ir garsina savo kraštą. Rengiant projektą buvo suplanuota, kad iš kiekvienos seniūnijos – Veprių, Nemunaičio bei Mažonų bus atrinkta po 6 dalyvius, kurie galėtų ir norėtų teikti lėtojo turizmo paslaugas. Kai kurie iš jų jau vykdo veiklą, kiti dar tik planuoja ją pradėti.

Buvo stengiamasi, kad būsimi dalyviai teiktų paslaugas skirtingose srityse – maitinimo, apgyvendinimo, edukacijų ir kitose, tokiu būdu jie gali papildyti vieni kitus bei nekonkuruoja tarpusavyje. Buvo tokių, kurie dalyvauti projekte atsisakė, buvo tokių, kurie patys mus susirado ir prašėsi priimami. Dauguma dalyvių yra paprasti, savo veiklos plačiai nepristatantys žmonės, kurie gyvena savo gyvenimą, užsiima mėgstama veikla. Tačiau jų veiklos ir gyvenimo būdas traukia kitus, žmonės nori susipažinti su tomis išskirtinėmis asmenybėmis, pajusti jų spinduliuojamą energiją. Daugelį dalyvių reikėjo padrąsinti ir paneigti jų pačių nuomonę, kad jie nėra tik eiliniai žmonės, kokiais save laiko, bet yra traukiančios asmenybės.

– Kokie buvo projekto dalyvių atrinkimo kriterijai?
Svarbiausias kriterijus buvo pati asmenybė, žmogaus charizma, pomėgiai, gebėjimas dalintis per savo gyvenimą sukaupta patirtimi, žiniomis, gebėjimas sukurti bendravimo atmosferą.

Svarbus atrankos kriterijus – teikiamų paslaugų autentiškumas, tai, kas natūralu ir tikra. Pagal ypatingą receptą kepama duona, iš nuosavos karvutės pieno gaminamas sviestas, sūris. Gražia žemaitiška tarme pasakojamos pasakos, legendos ar tiesiog dalinamasi gyvenimiška patirtimi. Pačių rankomis užaugintas ir išpuoselėtas lietuviškų „bonsų“ sodas. Vertinome ir gebėjimą priimti lankytoją, norą dalintis tuo, ką žino, moka, sugeba.

– Kaip jus, kaip projekto vadovę, paveikė šis projektas: ar išmėginsite lėtąjį turizmą, o gal jau tai darėte ir anksčiau?
Keliauti yra nuostabu. Kiekviena kelionė yra tarsi investicija į save. Keliaujant patirti įspūdžiai, sutikti žmonės, išjaustos emocijos yra turtas, kurio niekas neatims, nepavogs, nesunaikins. Tai turtas, kuris nenuvertėja. Turtas, kuris suteikia gyvenimui spalvų.
Iš visų patirtų kelionių pačius giliausius prisiminimus palieka ne prabangūs viešbučiai, restoranai, muziejai ar turistų lankomi objektai. Giliausi prisiminimai lieka tuomet, kai beieškodamas kelio į kokį nors lankomą objektą, užkalbini vietinį gyventoją, o jis papasakoja tokių istorijų ir parodo tokių vietų, kad pamiršti apie ieškotą objektą. Kai sustojęs pakely nusipirkti vaisių, užkalbini juos parduodančią močiutę, ir gauni ne tik vaisių, bet ir degustaciją jos pačios gamintų uogienių, kompotų, užpiltinių, sužinai ypatingus senoviškus receptus, gauni visą puokštę naudingų patarimų.
Kiekvienoje kelionėje yra dalelė lėtojo turizmo, reikia tik nepraleisti progos ja pasinaudoti.

– Kokie didžiausi atradimai nustebino įgyvendinant projektą?
Didžiausias atradimas buvo pažintis su projekto dalyviais. Pradžioje nerimavome, ar pavyks kiekvienoje seniūnijoje rasti po 6 dalyvius, kuriuos galima būtų priskirti prie lėtojo turizmo atstovų. Džiugina tai, kad kiekviename krašte turime daug įdomių žmonių, turinčių ką parodyti ir ką papasakoti. Paprastų, šiltų, darbščių, svetingų, talentingų, geranoriškų, užburiančių savo nuoširdumu, pasakojimais, gebėjimais, patirtimi. Po kiekvieno apsilankymo pas šiuos žmones jausdavausi tarsi po sielos terapijos.

Pirmą kartą išgirdau, kokia graži yra žemaičių kalba, kaip ypatingai skamba pasakos ir legendos iš žemaičių „bobos“ lūpų. Pajutau, koks šildantis ir mielas yra gintaro papuošalas, įsigytas iš „gintarų karalienės“, turintis savo istoriją. Teigiamų patirčių tikrai daug!

Kokių patarimų turėtumėte kitoms organizacijoms, norinčioms savo krašte vystyti lėtąjį turizmą?
Svarbiausia surasti tinkamus žmones. O jeigu surasti sunku, kartais reikia gebėti žmones padrąsinti. Labai dažnai tos įdomios, charizmatiškos, lėtojo turizmo kriterijus atitinkančios asmenybės savęs tokiomis nelaiko. Kartais tokiems žmonėms tenka padėti suvokti, kad jie yra išskirtiniai ir įdomūs, turintys ypatingų gebėjimų, kurie traukia kitus. Vystant tokio pobūdžio projektą reikia gebėti pamatyti tokį žmogų ir suteikti ryžto tuos ypatingus gebėjimus išnaudoti lėtojo turizmo vystymui.

Keliaukime lėtai!

Projektas „Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose“ finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „LEADER” veiklos sritį „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas”.

Related Posts