NAUJIENOS

Eksperto įžvalga: lėtasis turizmas padeda patirti unikalių įspūdžių ir pajusti vietovės autentiką

VO „Ukmergės rajono vietos veiklos grupė“ kartu su partneriais Tauragės rajono vietos veiklos grupe bei Alytaus rajono vietos veiklos grupe įgyvendindamos projektą „Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose“, kviečia pažinti lėtąjį turizmą ir dalinasi su turizmo sektoriumi susijusių ekspertų įžvalgomis.

Kelionės mažesnių miestų apylinkėse dažnai nustebina gamtos ir kultūros paveldo objektų gausa, žmonių svetingumu. Alytaus rajonas – puikus to pavyzdys, todėl šįkart su VšĮ Alytaus turizmo informacijos centro direktore Lena Valentaite-Gudzinevičiene kalbame apie vyraujančias kelionių tendencijas ir lėtojo turizmo suteikiamas galimybes.

– Lietuvos turizmo sektorius – kokie jo pranašumai lyginant su užsienio šalimis?
Šiuo metu keliaujantiems į užsienį dažnai neaišku, kokios sąlygos, ar saugu, ar užtenka neigiamų testų, ar nereikia izoliuotis nuvykus ir grįžus. Lietuvoje viskas aiškiau, saugiau. Kelionės neilgos, bet kada galima grįžti į savo gyvenamą vietovę. Galima atostogas derinti su darbu nuotoliniu būdu, o esant poreikiui grįžti į darbo vietą. Daug turistų ir lankytojų susirenka pajūrio regione, kurortuose, tačiau visada yra laisvų kaimo turizmo sodybų, viešbučių, stovyklaviečių mažiau turistinėse vietovėse, kur saugiau, kainos ir kokybės santykis geresnis, turistai laukiami ir jiems skiriama daugiau dėmesio. Tikrai atrasime nedaug žmonių, kurie aplankę visus Lietuvos miestus, miestelius, vietas, bendruomenes. Daugybė dar neaplankytų ir nepažintų vietų regionuose, kur žmonių srautai nedideli, o objektų ir veiklų įvairovė didelė. Tai yra saugus būdas praleisti atostogas ir pažinti Lietuvą ir aplankyti regionus, kuriuose nebuvo ar buvo labai seniai, ne viską juose pamatė.

Kokios yra Lietuvos turizmo sektoriaus tendencijos?
Turizmo sektorius praėjusiais metais patyrė didžiulius iššūkius, reikėjo atšaukti suplanuotas keliones į užsienį, tačiau Lietuvos gyventojai noro keliauti neprarado. Žmonės atrado Lietuvą. Jei šiais metais keliauti bus galima laisviau į užsienį, tikrai dar didelė dalis šalies gyventojų nenorės rizikuoti, ir šiais metais aktyviau keliaus po Lietuvą, lankys vietas, kurioms anksčiau nelikdavo laiko, t. y. gamtos objektus, pažintinius takus, nuošalesnius kultūros paveldo objektus, piliakalnius. Tikėtina, kad užsienio turistų nebus labai daug, į Lietuvą vyks turistai iš kaimyninių šalių. Bus labiau populiarios nuošalesnės atostogų vietos – nameliai, kempingai, kaimo turizmas, pajūris, gamtos objektų ir Lietuvos regionų lankymas savaitgaliais.

– Alytaus rajonas – kuo jis traukia keliautojus?
Istoriniais miesteliais ir sudėtinga istorija, gamta, vieninteliais Lietuvoje objektais, nuoširdžiais žmonėmis, autentiškomis vietomis ir unikaliais patyrimais. Vienintelė Lietuvoje trikampė aikštė ir sūkurinis fontanas Butrimonyse, medinė mečetė, saulės laikrodžiai ir totorių kepamas skanusis pyragas šimtalapis Raižiuose, Punios piliakalnis ir bulvinės dzūkiškos bandos Panemunės dzūko pirkioje, Punios šilas, piligrimų gausiai lankomi Pivašiūnai, Didžiulio ežero apsuptyje įsikūręs, ne tik žvejų ir vandens pramogų mėgėjų lankomas ir Daugų miestas, Didysis Dzūkijos akmuo ir kiti gamtos perlai Nemunaičio apylinkėse, seniausia saugoma teritorija Lietuvoje – Žuvinto biosferos rezervatas, praėjusiais metais atšventusi 500 metų jubiliejų seniausia užnemunės bažnyčia Simne, unikali Kurnėnų mokykla, kurios statybai tarpukariu naudotos medžiagos ir baldai pargabenti iš Čikagos, jotvingių praeitį menantys Miroslavo krašto piliakalniai. Ir visur keliautojus sutinkantys žmonės.

– Turistas užsukęs į Alytaus rajoną – koks jis?
Tikriausiai tas, kuris suka ir į kitus „mažiau turistinius“ rajonus – žingeidus, norintis pamatyti ir aplankyti nematytas ar seniai lankytas vietas, dažnai mėgstantis keliones gamtoje, aktyvus, keliaujantis su šeima ar draugais, dažnai ieškantis maršrutų dviračiais.

– Lėtasis turizmas – kokie šios turizmo rūšies privalumai?
Lėtasis turizmas suteikia galimybę tikrai pailsėti ir  kartu giliau pažinti lankomą vietovę. Kelionės metu apžiūrima vietovė, gamtos ir kultūros objektai, susipažįstama su vietiniais gyventojais, dažnai išbandomas tradicinis maistas, susipažįstama su vietos istorija, papročiais, vietinėmis šventėmis. Kelionės metu daugiau dėmesio skiriama aplinkai, ekologijai, ilgaamžiškumui. Dažnai vienoje vietovėje apsistojama bent savaitei, neskubama pamatyti ir įamžinti kuo daugiau objektų, bet patirti unikalių įspūdžių toje vietovėje, pajusti vietovės autentiką.

Alytaus rajonas ir lėtasis turizmas – kokios sąsajos ir galimybės?
Alytaus rajono VVG projekto dėka, kartu su lėtojo turizmo pradininke Lietuvoje Henrieta Miliauskiene aplankėme unikaliais dalykais užsiimančius žmones, galinčius pasiūlyti keliautojams įvairias patirtis Alytaus rajone. Tai ir žygiai po gamtą, ir išpuoselėtos senos sodybos, antrą gyvenimą gavę seni automobiliai ir motociklai, autentiškos giminės istorijos ir vietos, ir nakvynė namelyje medyje, ir maisto gaminimo pamokos, ir šaltalankių uogų auginimo paslaptys, amatai, istorinės ir kultūrinės ekskursijos. Daugėja ir gidų organizuojančių lėtas keliones, siūlančių įvairus maršrutus. Atsiranda galimybes ne tik keliautojams geriau pažinti Alytaus rajoną, bet ir vietos bendruomenėms bei žmonėms galimybės priimti svečius.

– Savaitgalio kelionė į Alytaus rajoną. Ką galėtumėte rekomenduoti?
Alytaus rajonas gana didelis, objektai išsidėstę gana dideliais atstumais, bet per savaitgalį tikrai galima aplankyti bent dalį jų. Nakvynę galima pasirinkti vienoje iš daugiau kaip 40 sodybų, poilsio namų ar vieninteliame Alytaus rajone viešbutyje-restorane „Dzūkijos dvaras“. O keliaujant didesnei žmonių grupei, yra galimybė iš anksto užsisakyti ir kulinarines programas, kur vietos bendruomenės pristato savo krašto kulinarinį paveldą.

1 Diena

Punia (Šv. Jokūbo bažnyčia, įtraukta į Šv. Jokūbo piligrimų kelią Lietuvoje, Šv. Jurgio koplyčia, žymusis Punios piliakalnis,  Nečiuikos šaltinėlis) – Butrimonys (Butrimonių trikampė aikštė –  vienintelė tokio pobūdžio aikštė Lietuvoje, įtraukta į Urbanistikos paminklų sąrašą, Butrimonių fontanas – vienintelis Lietuvoje stiklinis sūkurinis fontanas, Butrimonių Išganytojo bažnyčia, žydų senosios kapinės, akmeninis kryžius popiežiaus Pranciškaus vizitui Lietuvoje atminti, Butrimonių kapinėse paminklas Lietuvos partizanams, dailės galerija „Dainos galerija“ (dėl lankymo tartis iš anksto, tel.  +370 685 32 787), Butrimonių gimnazijos etnografinis muziejus (dėl lankymo tartis iš anksto, tel. +370 315 61 386), vietinėje parduotuvėlėje galima nusipirkti šimtalapio, šakočio, sūrio ar medaus  – Raižiai (mečetė, paminklas Vytautui Didžiajam, saulės laikrodžiai, kurie rodo Raižių ir Žalgirio mūšio vietos laikus, apylinėse yra valstybės saugomų totorių kapinių) – Pivašiūnai (Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, kurios altoriuje kabo stebuklingas Švč. Mergelės Marijos paveikslas, paminklas Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui, Pivašiūnų piliakalnis, Odinių (Odinčių) giminės koplyčia-mauzoliejus, Ilgio ežeras su Skrynios ir Muzikos kalvomis, ant kurių kasmet švenčiama Žolinė, prie ežero įrengta poilsio zona, amatų centras su suvenyrų parduotuvėle) – Daugai (po Daugus galima keliauti su mobiliąja programėle, patalpinta platformoje „Gatvės gyvos“, pramogauti vandens batutų parke poilsiavietėje „Daugų sala“ ar viešuose paplūdimiuose, Daugų ežerą pažinti plaukiant pramoginiais plaustais ar ežeriniu luotu).

2 Diena

Nemunaitis (Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, netoli bažnyčios 1934 m. iš betono išlietas kryžius, Pranciškonų vasarnamis, prie kurio 1945 m. birželio 2 d. prisiekė 120 A. Ramanausko-Vanago vadovaujamų partizanų, paminklas žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę, Klebono akmuo Nemune (iki jo veda poilsio takas), Nemunaičio žydų senųjų kapinių dalis, senoji Geisčiūnų guoba ir kriaušė, 1960 m. paskelbtos gamtos paminklais, Nemunaičio klintinių tufų atodanga, 1987 m. paskelbta gamtos paminklu, Didysis Dzūkijos akmuo, 1964 m. paskelbtas paminklu, ieškantiems adrenalino nuo birželio 10 d. – „Hotelis „Baimės namai“, savaitgalio popietėmis galima nusipirkti L. Makselienės kepamos natūralaus raugo ruginės duonos be pridėtinio cukraus) – Nuotykių parkas „Tarzanija“ – 1936 m pastatytos Kurnėnų mokyklos statinių kompleksas – Hailendų parkas Arminų k. (dėl lankymo tartis iš anksto, tel. +370 656 31 767) – Simnas (Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės Mergalaukyje, Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, Simno aikštėje paminklas, skirtas po pasaulį išblaškytiems Simno krašto vaikams, Simno kapinėse du paminklai, įamžinantys Lietuvos partizanų atminimą, Simno sinagoga, paplūdimys prie Giluičio ežero) – Bambininkų piliakalnis – Žuvinto biosferos rezervatas (Žuvinto ežero gamtos takas, lankytojų centras).

Prieš keliaujant daugiau informacijos rasite Alytaus turizmo informacijos centro tinklalapyje www.alytusinfo.lt, ar tel. 8 315 52 010, el. p. info@alytusinfo.lt . Centro darbuotojos visada patars.

Jeigu norite išmėginti lėtąjį turizmą, kviečiame apsilankyti Veprių, Mažonų ir Nemunaičio seniūnijose, kuriose jūsų laukia 18 charizmatiškų lėtojo turizmo atstovų, stebinančių savo paprastu, tačiau unikaliu gyvenimu ir patirtimis.

Projektas „Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose“ finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „LEADER” veiklos sritį „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas”.

 

Related Posts