NAUJIENOS

Eksperto įžvalga: kaimo turizmas lėtojo turizmo konceptui yra labai tinkamas

VO „Ukmergės rajono vietos veiklos grupė“ kartu su partneriais Tauragės rajono vietos veiklos grupe bei Alytaus rajono vietos veiklos grupe, įgyvendindamos projektą „Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose“, kviečia pažinti lėtąjį turizmą ir dalinasi su turizmo sektoriumi susijusių ekspertų įžvalgomis.

Kaimo turizmas turistus traukia gamta, pasiūlymais pažinti regiono tradicinę buitį bei kultūrą. Kaimo vietovių gyventojams tai puiki galimybė plėtoti verslą, puoselėti kultūrinį paveldą, tradicijas. Su kokiais iššūkiais susiduria kaimo turizmas, kokios jo perspektyvos ir sąsajos su lėtuoju turizmu, bendraujame su Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidente dr. Agne Vaitkuviene.

– Atostogos kaime – ką apima šis šūkis?
Tai atostogas kaime, atostogos Lietuvoje, atostogos kaimo vietovėje, ūkyje ar kaimo gyventojo sodyboje – ne masinis turizmas, šeimos, gamtos, vietos kultūros ir paveldo pažinimas.

– Kaip pandemija paveikė Lietuvos kaimo turizmo sektorių?
Paveikė dvejopai. Buvo sodybų, kurių lankytojų kiekis augo. Tai sodybos, kurios yra įrengtos neseniai ir pritaikytos šeimai arba porai. Daugiau lankytojų taip pat turėjo aukštesnės klasės, brangesnės sodybos. Jose greičiausiai lankėsi tie, kurie negalėjo išvažiuoti į Italiją pasiliko Lietuvoje ir ieškojo prabangesnio poilsio ir ramybės.

Kitose sodybose liko tie patys segmentai su tais pačiais lankytojais. Keliautojai, kurie negalėjo išvykti poilsiui į Turkiją, iškeitė poilsį į atostogas kaime, tačiau, kartais jie buvo kiek šokiruoti, nes čia nebūna opcijos „viskas įskaičiuota“ ir savimi pasirūpinti reikia patiems.

Per pandemiją labiausiai nukentėjo didžiosios sodybos, renginių sodybos, nes buvo atšauktos visos šventės, taip pat į konferencinį verslą orientuotos sodybos, nes jose negalėjo vykti gyvi mokymai ir susitikimai.

– Ar Lietuvos kaimo turizmo sektorius gali konkuruoti su užsienio šalimis? Kuo Lietuvos turizmo sektorius yra išskirtinis?
Lietuvos kaimo turizmas labai panašus į Estijos, Latvijos ir Lenkijos. Iš dalies galima sakyti, kad kaimo turizmas, tai gamtos turizmas – kokia gamta, tą ir gali pasiūlyti. Lyginant su užsienio šalimis, pavyzdžiui Turkija, galime pasigirti, kad galime pasiūlyti ramybę, nuošalumą, žalią gamtą ir saugią aplinką. Čia nėra daug gyventojų, nevyksta masinis turizmas, tad pandemijos akivaizdoje esame saugūs ir dėl to galime sulaukti populiarumo.

– Ar Lietuvos kaimo turizmo sodybas renkasi ir atvykstantis užsienio turistas?
Atvykstamasis turizmas kaimo turizmo sektoriuje sudaro apie 10-11 proc. Daugiausiai tai Izraelio gyventojai, kurie Lietuvoje apsistoja mėnesiui, dažniausiai turintys sąsajų su Lietuvoje gyvenusiais giminaičiais ar ieškantys savo šaknų. Nemažai tokių sodybų, kurios priima Izraelio gyventojus yra Molėtuose, tad pernai, per pandemiją, neigiamą poveikį jos pajuto labai stipriai, bet tikisi, kad šiemet pavyks atsigauti.

Sodybose taip pat apsistoja tranzitiniai keliautojai latviai, estai, lenkai, tačiau jie sodybų paslaugomis pasinaudoja kaip viešbučiais kelionės metu. Dar vienas įdomus pavyzdys – Šironų sodybos kanapių ūkis, priimantis užsieniečius, kurie atvažiuoja dalyvauti ūkio veikloje ir pasineria į tikrą vietos gyvenimą.

Koks keliautojas atvyksta į kaimo turizmo sodybas? Jį domina tik poilsis ar ir apylinkių pažinimas, papildomos veiklos?
Iš tiesų, nors žmonės atkeliauja su tikslu turėti ramų poilsį, į tą pačią vietą grįžtantis klientas ieško naujų patirčių. Tai verčia kiekvienos sodybos šeimininką pasistengti.
Labai populiarūs tapo basakojų takai, lauko žaidimai, kultūros paveldo sertifikatai. Tačiau Lietuvoje vis dar neįsivyrauja maisto gaminimo stovyklos, kurios populiarios Europoje, kai savaitę apsistojus kaime kartu su poilsiu yra mokomasi gaminti.

– Į ką yra orientuotas Lietuvos kaimo turizmo sektorius? Svarbu kokybiška nakvynės paslauga ar bandoma sukurti ir kitus įspūdžius/ patirtis?
Pradžioje šis sektorius išgyveno iš ES mokymų ir švenčių. Tačiau vėliau pradėjo orientuotis į ramų poilsį, nes sodybų savininkai pradėjo patys pavargti nuo intensyvių šventinių savaitgalių. O ir ramaus poilsio beieškantys lietuviai plačiau atvėrė pinigines. Jaunos šeimos pradeda keliauti Lietuvoje, pamėgo apsistoti kaimo turizmo sodybose. Kaimo turizmo sodybos, priešingai nei viešbučių sektorius, dažniau gali pasiūlyti galimybę apsistoti ir su savo augintiniais.

– Besivystant ramiam poilsiui ar sezoniškumas mažėja?
Priklausomai nuo sodybų paslaugų. Ramaus poilsio sodybos turi pritaikomumą, tačiau tikrai ne visos, nes dažniausiai sodybos šildomos židiniais ar net elektra, o tai šaltuoju sezonu yra gana nepatogu ir didina kaštus. Tačiau naujos prabangesnės sodybos turi pilną pritaikomumą ir būna užimtos visus metus.

Ar galima pasakyti, kad kaimo turizmo sodybos auga kartu su vartotoju ir nuo šventinių sodybų pereinama prie ramaus poilsio organizavimo?
Konkrečiai taip teigti negalima. Vis dėlto, ir šventės nėra tik „pabaliavojimui“, tai yra tam tikra sena tradicija, kuomet ieškoma sąryšio ir bendrystės, nes nebėra senelių sodybos, kurioje susirinkdavo visa giminė, yra jaučiamas ilgesys, dėl to ir šventė atlieka tam tikrą ritualą, kuris leidžia susitikti visoms giminėms ir prisiminti senas tradicijas.

– Lėtasis turizmas apibrėžiamas kaip darnumo idėjomis paremtas požiūris į keliones, pabrėžiantis ryšį su vietiniais žmonėmis, kultūromis, maistu ir muzika, o kelionės yra skirtos augti ir mėgautis, kartu išlaikant vietos bendruomenių ir aplinkos tvarumą. Tai ne tik naujas keliavimo būdas, tai – mąstysena, kur patirties kokybė yra svarbesnė nei patirtis. Kaip manote, ar kaimo turizmo ir lėtojo turizmo sąsaja yra artima?
Kaimo turizmas lėtojo turizmo konceptui yra labai tinkamas, jei kalbame apie ramaus poilsio sodybas. Ramaus poilsio sodybose tave pasitinka tas pats šeimininkas, kuris su tavim ryte geria kavą, o vakare geria vyną. Leisdamas laiką nedidelėse sodybose paslaugų teikėjas betarpiškai bendrauja su klientais, tačiau ne visi keliautojai nori matyti šeimininką, jie nori pabūti vieni. Sodybų šeimininkai dažnai patys yra išsiugdę  jauseną, kai supranta, kuris klientas nori bendrauti, o kuris atvyko pabūti ramiai, vienatvėje. Sodybų šeimininkai, kurdami erdves, taip pat apgalvoja visas detales: įrenginėdami namelius sprendžia, kokiu atstumu statyti pastatus, kad pavyktų išlaikyti lankytojų privatumą, kokioje vietoje statyti krėslą ar suoliuką, kad būtų gražesnis vaizdas, tad siūloma paslauga būna labai išieškota ir dažnai į ją įdėta ne tik daug pastangų, bet ir nemažai asmeninių jausmų.

– Ar lėtasis turizmas gali įsitvirtinti ir būti populiarus Lietuvos regionuose ar paslaugų tiekėjai yra labiau orientuoti tik į fizinių paslaugų suteikimą?
Priklausomai nuo keliautojo poreikių, nes kaimo turizmo sodybos savininkai tikrai suteikia ne tik fizines paslaugas, jie yra svetingi ir ieško galimybių kaip praplėsti savo klientų poreikius, tačiau patys klientai ne visada nori įsitraukti į veiklas. Pavyzdžiui, buvo bandoma įvesti lankytojų daržus – lankytojas pats iš lysvės pasiskina salotų, išsirauna morką ir pan., tačiau svečiams tas netiko. Jie norėjo jau išrautų, paruoštų gėrybių.

Jeigu norite išmėginti poilsį turistų neperpildytose vietovėse, siūlome apsilankyti Veprių, Mažonų ir Nemunaičio seniūnijose ir susipažinti su ten gyvenančiais lėtojo turizmo atstovais, kurie kviečia pažinti jų gyvenimus.

Keliaukime lėtai!

Projektas „Lėtojo turizmo skatinimas Ukmergės, Tauragės ir Alytaus rajonuose“ finansuojamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „LEADER” veiklos sritį „VVG bendradarbiavimo projektų rengimas ir įgyvendinimas”.

Related Posts